_

– ?..
– Nieko… Galvoju…
– Apie ką?
– Kad norėčiau čia ilgiau pasilikti. Kokius šimtą penkiasdešimt, du šimtus metų…
– Argi nepavargtum?
– Žinoma. Aš, tiesą sakant, jau pavargau… Bet šitoks grožis… Pažiūrėk.
– Čia tik smėlis…
– Tik smėlis, tik jūra, tik debesys, vėjas… Tik šimtas penkiasdešimt, du šimtai…
– Neverk…
– Aš labai laiminga. Kartais laimė nebetelpa ir išrieda.

– Tavo plaukai kvepia rudeniu. O gal ruduo kvepia tavimi…
– Ruduo kvepia sugrįžimais.
– Kur?
– Namo.
– Pasilik. Atiduočiau savo šimtą, tik pasilik…