_
Tamsios spalvos kaklaraištis nuslydo nuo kėdės atlošo. Mažyčiai, balti, geometriniai ornamentai iš paskutiniųjų kibosi į pilką veliūrą, su kiekviena milisekunde panašėdami į nustebusias išsižiojusias burnas, galų gale atsitrenkusias į šaltas kambario grindis. Tūkstantąjį kartą šiandien giliai įkvėpei ir įtempei žandikaulį. Tavo pavargęs, bet vis dar kantrus žvilgsnis pamažu tildė įsiaudrinusias, priekaištaujančias geometrines figūras, kurios netrukus saugiai ilsėjosi ant veliūrinės atkaltės. Skubėdamas vienos rankos pirštais atsegei viršutinę melsvų marškinių sagą, nuplėšdamas nuo savęs dusinančią dienos pareigų ir atsakomybių kilpą. Oras aplink buvo sustojęs. Kažkur tolumoj, pro atvirą langą, girdėjosi sava tingia vaga tekantis gyvenimas.
Medinis stalviršis staiga krūptelėjo, sugerdamas vibraciją. Žinutė telefone priminė apie pasaulį anapus tvankių kambario sienų. Lėtu judesiu sujungei pavargusią sąmonę su šviečiančiu ekranu.
Tavo pečiai įsitempė. Akis užplūdo iš krūtinės pakilusi banga. Milžinišku greičiu ji ritosi žemyn, sukeldama pulsuojantį spaudimą pilvo apačioje. Tavo delne, stačiakampiame ekrane, judėjo fantazija. Mano fantazija.
Matei tik nuotrupas. Matei jos kojas blausioje kambario šviesoje. Praskėstas priešais mane, o dabar – ir priešais tave. Matei, kaip elegantiški jos dubens kaulų kauburėliai, apglėbę šviesią įdubą, saugo mažytę, jausmingai besikilnojančią bambą. Matei mano ranką, taip gerai tau pažįstamą, tiek kartų tave lietusią ir glosčiusią, lėtai stumtelint jos šlaunis toliau vieną nuo kitos. Laiko ir erdvės portalas, įgavęs telefono formą, siurbė į save tavo tvinksinčias kaklo arterijas. Negailestingai traukė tave link švelniai rusvo, drėgno praskyrimo. Matei, kaip mano ranka prie jo liečiasi. Parodydama truputį daugiau, truputį plačiau… Kaip pirštas švelniai įslysta ir sugrįžta. Akimirką nebesupratai, ar tas piršto gestas nebuvo kviečiantis. Nežinojai, ar jis skirtas jai, ar tau.
Tavo ranka, paklusdama greitėjančiam tavo paties kvėpavimui ir garsiam atodūsiui anapus, reikliai apėmė sukietėjusią visos dienos įtampą. Netrukus išsiveršiančią šilta, balta srove ir keliausiančią portalu ant mano įraudusio, jos syvais sudrėkinto veido.